Vaikai tyrinėjo įvairių elementų savybes: dydį, spalvą, formą ir masę. Jie rūšiavo detales pagal požymius, sudarė pasikartojančias spalvų ir formų sekas, prognozavo sekos tęsinį ir tikrino, ar jų spėjimai pasitvirtina. Matavo atstumus tarp taškų, jungė juos linijomis ir konstravo mažas struktūras, stebėdami, kaip elementų padėtis veikia jungčių stabilumą.
Vaikai kėlė hipotezes, kodėl kai kurios konstrukcijos išlaiko svorį, o kitos griūva. Atliko bandymus, sistemingai pakeisdami elementų išdėstymą: mažino ar didino tarpelius, keitė atramos taškus, pildė konstrukciją papildomais elementais. Lygino ir fiksavo skirtumus, aptarė priežastis, formulavo išvadas apie stabilumo principus.
Veikla integravo matematiką (sekos, matavimas, rūšiavimas), inžineriją (modeliavimas, stabilumo testavimas), gamtos mokslus (savybių tyrimas), technologinį mąstymą (bandymų koregavimas pagal rezultatą) ir meną (galutinis konstrukcijų pateikimas). Vaikai dirbo pagal tyrinėjimo ciklą: stebėjo, kėlė hipotezes, bandė, koregavo ir darė išvadas.
