Tikslas. Ugdyti vaikų inžinerinį mąstymą ir problemų sprendimą, leidžiant tyrinėti smėlio savybes (birumą, drėgmę, tvirtumą) ir suprasti, nuo ko priklauso statinių stabilumas.
Hipotezė. Drėgnas smėlis geriau išlaikys formą ir tvirčiau laikys tunelius bei tiltus nei sausas smėlis.
Eiga.
Vaikai kasė tunelius tarp dviejų smėlio kalvelių, stebėjo, kada jie įgriūva, ir aiškinosi, kokio storio turi būti sienelės. Virš tunelių konstravo tiltus iš pagaliukų, akmenukų, žolės ir kitų gamtinių medžiagų; tikrino, kaip veikia atramos, kiek svorio gali išlaikyti konstrukcija, kaip keičiasi stabilumas keičiant atramų skaičių ar ilgį. Vaikai lygino sauso ir drėgno smėlio savybes, matavo, kuris smėlis geriau išlaiko formą, atliko bandymus ir koregavo pirminius sprendimus. Dirbdami komandoje jie diskutavo, planavo, kūrė konstrukcijų prototipus.
Išvada.
Vaikai nustatė, kad drėgnas smėlis geriau laiko formą, storesnės sienos reikalingos tvirtesniam tuneliui, o atramos ir pusiausvyra lemia tilto stabilumą. Veikla sustiprino jų mokslo tyrinėjimo įgūdžius, inžinerinį suvokimą, gebėjimą modeliuoti ir taikyti bandymų rezultatus.
