STEAM veikla „Gydantys augalai“

Veiklos intriga: temą rinktis paskatino metų laikas – vasara, aplinkui klestinti augalija. Tuo pačiu noras pakalbėti su vaikais apie liaudies mediciną, augalų gydomąsias savybes, supažindinti su garsia Lietuvos vaistininke, žolininke Eugenija Šimkūnaite.

Hipotezė: plačialapio gysločio lapai turi gydomųjų savybių: stabdo žaizdų kraujavimą, mažina skausmą, tinimą sumuštose kūno vietose.

Veiklos eiga: veiklos metu mokytoja vaikams papasakojo kaip senovėje lietuviai gydėsi, pateikė žinių apie garsią Lietuvos vaistininkę, žolininkę Eugeniją Šimkūnaitę, kuri turėjo labai daug žinių apie augalų gydomąsias savybes, žinojo, kada ir kur juos rinkti, kaip paruošti. Vaikai susipažino su nauju augalu – plačialapiu gysločiu, liaudyje vadinamu trauklapiu. Stebėjo šio augalo lapo formą, mokėsi atpažinti ir išskirti iš kitų augalų. Informacinių technologijų pagalba ieškojo informacijos apie šį augalą – išsiaiškino, kad gydymui dažniausiai naudojami šio augalo lapai. Rinko gysločio lapus, juos skaičiavo, lygino pagal dydį, stebėjo žiedus. Mokėsi užplikyti gysločių arbatą, sutrinti augalo lapus, pridėti prie sumuštos, nubrozdintos kūno vietos. Mokomosios veiklos metu vaikai susipažino su liaudies medicinos subtilumais, įsitikino, kad gysločių arbata yra malonaus skonio ir ja galima atsigaivinti karštą dieną, prie nubrozdintos vietos pridėjus švarų gysločio lapą, nustoja kraujuoti, o sumuštos vietos ne taip sutinsta ir skauda. Naudojamos priemonės: plačialapiai gysločiai, didinamieji stiklai, arbatinukas, karštas vanduo, puodeliai, tvarsliava.

Ugdomojo proceso metu vaikai susipažino su augalo pavadinimu PLAČIALAPIS GYSLOTIS, liaudyje dar vadinamas TRAUKLAPIU. Ir jau žinomomis sąvokomis VAISTAS, LIAUDIES MEDICINA.

STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, skaičiavimas, sakytinė kalba, tyrinėjimas, mokėjimas mokytis.