Grupės vaikai domėjosi geometrinėmis figūromis. Mokytoja pasiūlė susipažinti su dvimatėmis ir trimatėmis figūromis: sužinojo, kad yra erdvinės figūros, kaip jos atrodo ir kokie jų pavadinimai. Naudodami realius pavyzdžius aiškinosi, kuo skiriasi dvimatė figūra nuo trimatės.
Ieškota 2D figūrų grupės aplinkoje, pavyzdžiui: stačiakampis – durys ar langas; apskritimas – lėkštė, vairas. 3D figūrų pavyzdžiai: kubas – žaislinis kauliukas; stačiakampis gretasienis – knyga; rutulys – žaislinis kamuolys; cilindras – pieštukas ir pan. Pasitelkus šiuos pavyzdžius vaikams buvo lengviau suprasti skirtumus tarp dvimačių ir trimačių figūrų bei išmokti atpažinti jas kasdienėje aplinkoje.
Tyrinėdami aplinką, vaikai savarankiškai ieškojo dvimačių ir trimačių figūrų, nesunkiai atskyrė plokščias figūras nuo erdvinių. Žinias įtvirtino atlikdami įvairias užduotis: rūšiuodami dvimates ir trimates figūras, iš dvimačių figūrų kurdami koliažus prie šviesos stalo, statydami trimates konstrukcijas iš spalvotų kaladėlių, o iš magnetinio konstruktoriaus detalių – aptartas ir pačių sugalvotas trimates figūras.
Veiklos „Erdvė ir plokštuma“ metu pabrėžti ne tik skirtumai, bet ir panašumai: pavyzdžiui, rutulys ir skritulys abu yra apvalūs, o apšviesto kubo sienos atspindys yra kvadrato formos. Vaikai padarė išvadą, kad dvimatės figūros skiriasi nuo trimačių: trimatės figūros – tai erdviniai statiniai.
Šių veiklų metu vaikai lavino vaizduotę, smulkiąją motoriką, erdvės suvokimą, dėmesį ir susikaupimą.
Hipotezė: dvimatė erdvė sudaryta iš dviejų matmenų – ilgio ir aukščio, o trimatė erdvė – iš trijų matmenų: ilgio, pločio ir aukščio.