Ugdytiniai lauke pastebėjo, kad anksti ryte žolė, lapai ir takelis buvo pasidengę baltu sluoksniu. Vaikai smalsiai ėjo arčiau, lietė žolę, lapus, grindinį ir pastebėjo, kad jie šalti, slidūs, tarsi apibarstyti milteliais. Jie stebėjosi, kodėl viskas pabalo, nors nesnigo. Palietę lapus rankomis, vaikai pamatė, kad baltas sluoksnis tirpsta. Kartu su logopede Monika aptarė, kad tai – šalna, kuri susidaro, kai nuo šalčio vandens garai pavirsta smulkiais ledo kristaliukais.
Veiklos tikslas buvo išsiaiškinti, kas yra šalna, kaip ji susidaro ir kaip keičiasi daiktų paviršius, kai jį padengia šaltis. Vaikai kėlė hipotezę, kad kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, ant daiktų susidaro šalna, kuri tirpsta nuo šilumos.Tyrinėjimo metu ugdytiniai stebėjo šalnos padengtus lapus ir žolę. Jie pastebėjo, kad šalna pasidaro rytais, kai dar šalta, o saulei pakilus – ji dingsta. Vaikai lygino lapus su šalna ir be jos, pastebėjo, kad šalna suteikia paviršiui baltą atspalvį, padaro jį šiurkštų ir kietesnį. Logopedė Monika skatino vaikus apibūdinti pojūčius ir įvardyti naujus žodžius – šalta, šerkšnas, tirpsta, šlapia, taip pat pakartoti sakinius: „Lapas sušalo“, „Ant žolės – šalna“, „Šalna dingsta, kai šviečia saulė.“
