STEAM EKSPERIMENTAS „KAIP GREITAI IŠTIRPINTI SNIEGĄ“

Tikslas: skatinti vaikus tyrinėti sniego tirpimo procesą, stebėti, kaip sūrus vanduo veikia sniego struktūrą.
Hipotezė: apibarsčius sniegą druska, jis tirpsta greičiau.
Veiklos metu pojūčių pagalba vaikai prisiminė pagrindines sniego savybes: šaltas, šlapias, baltas. Aptarėme, kad kai sniegas ir ledas padengia žemę, kelius ir šaligatvius, juos barstome druska. Taip darome todėl, kad keliai bei šaligatviai neapledėtų ir jais būtų saugu judėti. Norėdami išsiaiškinti, kaip greičiau galima ištirpinti sniegą, grupėje vaikai atliko bandymus su sniegu.
Bandymas su karštu vandeniu – mokytoja užpylė karšto vandens ant sniego, o vaikai stebėjo, kaip greitai jis ištirpsta. Karštas vanduo ištirpino sniegą beveik akimirksniu.
Bandymas su druska – kol vaikai iš sniego darė sniego kamuoliukus ir žmogeliukus, mokytoja paruošė tirpalą su vandeniu ir akvarelės dažais, kad suteiktų spalvų. Vaikai bėrė druską ant sniego, lašino ir purškė spalvotą vandenį bei pastebėjo, kad druska tirpina sniegą, sukurdama mažus „tunelius“ ar kanalus, o spalvotas vanduo per juos greitai pasiskirsto. Tai parodė, kad druska greitina tirpimą.
Kaip tai veikia? Druska sumažina vandens užšalimo temperatūrą, todėl sniegas tirpsta greičiau net esant minusinei temperatūrai.
Išvada: bandymų stebėjimas padėjo vaikams suprasti, kad sniego gniūžtės, apibarstytos druska, tirpsta greičiau. Išsiaiškinome, kad sniego tirpimą gali sukelti ne tik temperatūros pokyčiai, bet ir sąveika su kita medžiaga (šiuo atveju – druska).
Karštas vanduo ištirpina sniegą beveik akimirksniu, nes tiesiogiai perduoda šiluminę energiją. Tačiau tai nepatartina daryti esant dideliam šalčiui – ištirpęs vanduo greitai vėl užšals ir pavers takelį pavojingu „juoduoju ledu“, o druska veikia lėčiau, bet efektyviau ilgalaikėje perspektyvoje.