Tikslas: Sužinoti, kodėl paukščių plunksnos neskęsta ir kaip jie lieka sausi net po lietaus ar maudynių.
Hipotezė: Paukštelis nesušlampa, nes jo plunksnos moka atstumti vandenį kaip skėtis.
Vaikai lauke stebėjo paukščius – kas atskrenda, kaip atrodo, ką veikia, lygino, kuris paukštis didesnis, o kuris mažesnis, klausėsi jų balsų. Vaikai žino, kad paukščių kūnai padengti plunksnomis. Mokytoja pasiūlė vaikams paliesti plunksną, pažiūrėti į ją per padidinamąjį stiklą. Vaikai plukdė plunksnas vandenyje, stebėjo jas per padidinamąjį stiklą. Ugdytiniai suprato, jog plunksnos yra lengvos, švelnios, minkštos. Žiūrėdami per padidinamąjį stiklą pamatė mažus „plaukelius“ (šakeles), kurie susikabina kaip užtrauktukas. Mokytoja paaiškino, kad paukščiai turi specialią liauką, iš kurios snapu tepa plunksnas riebalais, kad apsisaugotų nuo drėgmės.
Norėdami išsiaiškinti, kodėl plunksnos plaukia, bet neskęsta kaip į vandenį įmestas akmuo, vaikai atliko keletą eksperimentų:
Mokytoja parodė vaikams, kaip „išgelbėti paukštį“: patepė sušlapusią plunksną aliejumi (imitavo paukščio riebalus), ir vaikai pamatė, kaip ji vėl tampa atspari vandeniui.
Išvada:
Paukščiai nesušlampa, nes jų plunksnos turi stebuklingą apsaugą – yra padengtos specialiu „aliejuku“, kuris atstumia vandenį ir neleidžia jam įsigerti į plunksną, nes vanduo ir riebalai „nedraugauja“. Kadangi plunksna nesugeria vandens, ji netampa sunki, todėl paukštis gali lengvai skristi arba plaukti.
