Veiklos intriga: gegužės mėnesį geltona spalva pasipiešė pievos, sodai ir parkai, nes pražydo kiaulpienės. Vaikai šį augalą noriai įtraukė į savo žaidimus, tyrinėjimus, stebėjimus. Todėl kiaulpienėms baigiant subrandinti sėklas, vaikams kilo klausimas, ką naujo jie sužinojo apie šį augalą.
Hipotezė: kiaulpienės tinka paukščių ir gyvūnų maistui (žmonės taip pat kiaulpienių lapelių deda į salotas). Šis augalas turi gydomųjų savybių. Kiaulpienės žiedai nudažo popierių arba akmenukus geltona spalva, o kote yra balto, į pieną panašaus, lipnaus skysčio, kuris nudažo tamsia spalva vaikų rankas, o užlašėjęs ant rūbų, palieka tamsias dėmes, – dėl to vienus žmones džiugina kiaulpienių geltoni žiedai, o kitus erzina ištepti dėmėti rūbai ir pirštai. Kiaulpienės prieš lietų suskleidžia žiedus, taip pat kaip ir saulei nusileidus. Iš kiaulpienių vaikai išmoko pasidaryti papuošalų ir žaislų.
Veiklos eiga: veiklos metu vaikai stebėjo ir tyrinėjo kiaulpienių žiedus, o vėliau subrandintas sėklas. Iš šio augalo kūrė karolius ir apyrankes, pynė vainikus, gamino žaislus – žmogeliukus su garbanotomis šukuosenomis. Stebėjo kaip kiaulpienėmis minta sraigės, ragavo iš šio augalo šaknų užplikytos arbatos. Atrado, kad kiaulpienės žiedai visuomet būna atgręžti į saulę, o saulei nusileidus – „užmiega“ ir kiaulpienės suglausdamos žiedyną; artinantis lietui suskleidžia žiedus; pabalusioje pienėje bręsta vaisiai (sėklos) – jie yra tarytum parašiutai, vėjui pūstelėjus, skrenda; vaikai pamatė, kad baltą pienę su sėklomis panardinus į vandens stiklinę, o vėliau ištraukus, nuo kiaulpienės skristuko tarytum nuo skėčio nutekėjo vanduo ir sėklos išliko sausos. Naudojamos priemonės: didinamieji stiklai, kiaulpienių žiedai ir skristukai, dailės priemonės.
Ugdomojo proceso metu vaikai susipažino su nauju pienės vardu – KIAULPIENE, stebėjo skėčio formos SKRISTUKĄ su sėklomis.
STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: sakytinė ir rašytinė kalba, skaičiavimas, tyrinėjimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, meninė raiška.
