Hipotezė: dėl svorio jėgos ir trinties sąveikos procesas kartojasi tol, kol pirštai susitinka ties lazdos viduriu, jeigu abu pirštai priartėja prie vieno iš lazdos galo, tada nusvyra ilgesnis lazdos galas žemyn.
Veiklos eiga: lauko aikštelėje vaikai tyrinėjo, matavo, skaičiavo medžių (gluosnio, beržo) šakas. Vėliau mokytoja sudomino vaikus, laikydama gluosnio lazdą ant abiejų rankų smilių taip, kad vienas jos galas buvo labiau išsikišęs už kitą.
Mokytoja Olga paklausė vaikų, kaip jie mano, ar ilgesnis lazdos galas nusvirs žemyn, jeigu pirštus patrauksi arčiau vidurio? Vaikai nutarė atlikti bandymą. Kad ir kaip judino pirštus, lazda išlaikė pusiausvyrą. Jeigu vienam galui teko didesnis svoris, jis stipriau slėgė atitinkamą pirštą. Mažiau apkrautą pirštą tuomet galima buvo stumti pirmyn, kol buvo atstatyta pusiausvyra.
Tikslas: išsiaiškinti, ar ilgesnis lazdos galas nusvirs žemyn, jeigu pirštus patrauksi arčiau vidurio.
Veiklos metu buvo ugdomi gebėjimais šiose pasiekimo srityse: mokėjimo mokytis, tyrinėjimo, aplinkos pažinimo, skaičiavimo ir matavimo, sakytinės kalbos ir bendravimo.
