STEAM veikla „Rudenėjantis miškas“

Kiekvieną rudenį galime stebėti įvairiausiomis spalvomis nusidažančius medžių lapus. Šis metų laikas yra gražiausias. Rudenį lapai praranda savo žalią spalvą, kai iš jų pasišalina chlorofilas. Manoma, kad rudenėjant lapai ima keisti spalvas po pirmųjų šalnų.

Atėjus rudeniui dienos ima trumpėti, mažėja saulės šviesos. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai?

Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas. Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa vis trumpesnės, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių juose vykstančių procesų.

Geltonuose lapuose vyksta vienokie spalvą keičiantys procesai, o raudonuose – kitokie. Kai chlorofilo gamyba nutrūksta, dauguma lapų pageltonuoja, nes ši spalva jau yra lapuose, tačiau augimo sezono metu ją užgožia žalios spalvos pigmentas. Keičiantis lapo spalvai aprūpinimas medžiagomis pamažu irgi uždaromas. Netekęs maitinimo jungties lapas galiausiai nukrenta.

Hipotezė: rudenėjant lapai ima keisti spalvas po pirmųjų šalnų, jie nusidažo skirtingomis spalvomis ir netekę maitinimo lapai nukrenta.

Mokytoja veiklos metu aptarė rudens požymius, o ugdytiniams pasiūlė apžiūrėti, tyrinėti spalvingus rudeninius lapus, juos liesti, pamėtyti į orą, imituojant lapų lietų, stebėti ir grožėtis gamta.

Prisirinkę ąžuolo, klevo lapų, tujų šakelių, gilių, gilių kepurėlių pasinėrėme į tyrinėjimus, skaičiavimus ir lyginimus. Suskaičiavome: kiek prisirinkome žalių lapų, kiek geltonų, raudonų. Kokios spalvos lapų daugiausiai pririnkome? Šiais metais šiltas ruduo, todėl vyravo žalios ir geltonos spalvos lapai. Visi nutarėme iš prisirinktos gamtinės medžiagos sukurti „Rudenėjantį mišką“. Vaikai pasinėrė į kūrybą ir darbeliuose perteikė nuostabius rudenėjančio miško vaizdus.

Padarėme išvadas ir patvirtinome hipotezę, kad lapai ima keisti spalvas, kai keičiasi oro sąlygos, mažėja saulės šviesos, trumpėja dienoms. Lapai krenta, nes netenka maitinimo. Taigi, medžiai lapus meta, nes taip persijungia į energijos taupymo, miego režimą.