Hipotezė: medžio šakos, pagaliukai yra tinkama medžiaga palapinei pastatyti ir laužui sukrauti.
Eiga: Gražų saulėtą vasaros rytą susiruošėme į Salduvės parką. Brendant pieva galva svaigo nuo tikrų pievos augalų kvapų, o akys nespėjo ganyti plazdančius drugius. Mokytoja paklausė vaikų, kas yra pievos, kokios spalvos vyrauja, kokius drugelius pažystate? Pirmosios pievoje prinokusios žemuogės pakvietė vaikus jų paskanauti, mokytoja pamokė vaikus, kaip žemuoges susiverti ant smilgos šiaudo. Tilteliu perėję Šimšos upelį pasukome į Salduvės parką, pasirinkę tinkamą vietą nusprendėme įkurti stovyklavietę. Vaikai turėjo atlikti užduotis: iš parke esamų medžiagų pastatyti palapinę. Grupelė vaikų nusprendė, kad palapinę galima pasistatyti ir iš sausų medžio šakų. Visi kibo į darbą: nešė įvairaus storio šakas, ne visuomet lengva atnešti dideles šakas. Tam reikia komandinio darbo norint įveikti tokią užduotį, o paskui ir sugalvoti, kaip padaryti, kad pastogė stovėtų tvirtai. Taip pat iš šakų susikrovėme ir laužą. Vienas berniukas parodė draugams, kaip be degtukų būtų galima uždegti laužą: įbedęs lazdelę į sausos žolės kuokštelį, ją trynė tarp delnų. Kilo diskusija, kur dar būtų galima panaudoti šakeles: kepant zefyrus ant laužo pagaliukai gali tapti puikiais iešmeliais.
Aptarėme: iš kokios medžiagos galima statyti palapines, kur miške galima kurti laužą, kodėl baigus stovyklauti reikia užgesinti laužą ir kokią palikti stovyklavimo vietą. Džiugu, jog vaikai supranta, kad reikia rūpintis tvarka ir saugoti mūsų gamtą.
