Vaikams buvo pasiūlytas iššūkis – pastatyti tvirtovę smėlio dėžėje bei išsiaiškinti, kokiu būdu išlaikyti vandenį iškastame griovyje aplink tvirtovę. „Bitučių“ grupės ugdytiniai noriai ėmėsi darbo: nusipiešė tvirtovės planą, aptarė smėlio savybes: birus, lengvas, šviesus, sausas.
Pylė vandenį ir nustatė, kad šlapias smėlis – sunkus, tamsesnis, jo nenupučia vėjas, galima suspausti tarp delnų ir neišbyra, iš jo galima statyti statinius. Vaikai projektavo ir statė tvirtovę, o aplinkui kasė gynybinį griovį.
Aptarė vingius, matavo griovio gylį, pylė vandenį į iškastą griovį, skaičiavo įpilto vandens kiekį, stebėjo kas atsitiko, darė išvadas: ,,greitai susigėrė į smėlį, nes lauke karšta, o smėlis – labai sausas“, ,,smėlis sugeria vandenį, kaip kempinė“.
Kitu bandymu vaikai griovį išklojo folija, užlenkė folijos kraštus, kad gautų lovelį vandeniui tekėti. Pylė vandenį į ,,griovio vagą“ padarytą iš folijos ir džiaugėsi, kad vanduo niekur nedingo, nesusigėrė į smėlį.
Vaikai padarė išvadą, kad vandenį sulaikyti gali tik vandeniui nepralaidi medžiaga. Šiuo atveju – folija, suformuoti kraštai, kaip griovio krantai, vandens tėkmę nukreipia norima kryptimi.
Atlikdami šiuos eksperimentus su smėliu, vaikai mokėsi spėti, kaip eksperimentas baigsis, vertino savo darbą, ugdėsi problemų sprendimo, išvadų darymo įgūdžius.
