Vis labiau trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiam laikotarpiui, kilo mintis panagrinėti temą apie šešėlių laiką. Vaikams pasiūloma išsiaiškinti, kas skleidžia šviesą. Eksperimentuojant išbandėme šviečiančius įtaisus: lempas, žibintuvėliu, šviečiančius žaislus, žvakes.
Apžiūrėti kiekvieną daiktą esantį grupėje, kaip jis atrodo tamsoje ir kaip apšviestas. Pasišviesdami žibintuvėliu, vaikai aiškinosi, kurie daiktai persišviečia, o kurie yra nepermatomi. Su žibintuvėliais, lempomis ugdytiniai žaidė šešėlių žaidimus, ir ieškojo „vaiduokliškų“ figūrų, paskui išsiaiškino, kas jos iš tikrųjų yra.
Taip pat kūrė veikėjus „šešėlių teatrui“, vaidino savo draugams. Vaikai pažino pagrindinius šviesios šaltinius, juos apibūdino, mokėsi nugalėti tamsos baimę. Veiklos vaikams suteikė daug džiugių emocijų, visi buvo aktyvūs, iniciatyvūs, labai kūrybiški.
